Vežimėliai yra labai plačiai naudojama reabilitacijos terapeutų priemonė gydant pacientus, labai tinka žmonėms, turintiems apatinių galūnių negalią, hemiplegija, paraplegija žemiau krūtinės, riboto judumo žmonėms. Kaip reabilitacijos terapeutui labai reikia perprasti vežimėlių ypatybes, pasirinkti ypač tinkamą vežimėlį ir labai teisingai juo naudotis.
Ar gerai išmanote invalido vežimėlių pasirinkimą ir naudojimą?
Jei pacientas ar šeimos narys klausia, kaip išsirinkti vežimėlį ir juo naudotis, ar galite duoti pagrįstą invalido vežimėlio receptą?
Pirmiausia pakalbėkime apie tai, kokią žalą naudotojui padarys netinkamas vežimėlis?
Per didelis vietinis spaudimas
sukurti blogą laikyseną
sukelta skoliozė
sukelianti sąnario kontraktūrą
(Kokie yra netinkami vežimėliai: sėdynė per sekli ir nepakanka aukščio; sėdynė per plati ir nepakanka aukščio)
Pagrindinės sritys, kuriose neįgaliųjų vežimėlių naudotojai patiria spaudimą, yra sėdmenų gumbas, šlaunys ir duobė bei kaukolės sritis. Todėl rinkdamiesi neįgaliojo vežimėlį atkreipkite dėmesį į tai, ar šių dalių dydis yra tinkamas, kad išvengtumėte odos įbrėžimų, įbrėžimų ir slėgio opų.
Pakalbėkime apie neįgaliojo vežimėlio pasirinkimo būdą. Tai yra pagrindinės reabilitacijos terapeutų žinios, kurių reikia nepamiršti!
Įprasti vežimėlio variantai
sėdynės plotis
Atsisėdus išmatuokite atstumą tarp sėdmenų ar tarpkojo ir pridėkite 5cm, tai yra atsisėdus iš abiejų pusių bus 2,5cm tarpelis. Sėdynė per siaura, todėl sunku įlipti ir išlipti iš vežimėlio, suspausti sėdmenys ir šlaunies audiniai; sėdynė per plati, todėl sunku tvirtai sėdėti, nepatogu manevruoti vežimėliu, nuovargis viršutinės galūnės, sunku įlipti ir išlipti pro duris.
sėdynės ilgis
Sėdėdami išmatuokite horizontalų atstumą nuo nugaros sėdmenų iki blauzdos gastrocnemius raumens ir iš matavimo rezultato atimkite 6,5 cm. Jei sėdynė per trumpa, svoris daugiausia krenta ant sėdmenų, o vietinė sritis lengvai patiria per didelį spaudimą; jei sėdynė per ilga, ji suspaus duobę, paveiks vietinę kraujotaką, lengvai dirgins tos vietos odą, o tai labai svarbu pacientams, turintiems itin trumpas šlaunų ar klubų bei kelių lenkimo kontraktūras. , geriau naudoti trumpas sėdynes.
sėdynės aukštis
Atsisėdę išmatuokite atstumą nuo kulno (arba kulno) iki smakro ir pridėkite 4 cm. Statant atramą kojoms, lenta turi būti bent 5 cm virš žemės. Sėdynė per aukšta ir prie stalo netelpa neįgaliojo vežimėlis; sėdynė per žema, o sėdintys kaulai atlaiko per daug svorio.
sėdynės pagalvėlė
Kad būtų patogiau ir išvengtumėte slėgio opų, ant sėdynės reikia uždėti sėdynės pagalvėlę. Galima naudoti putplasčio gumą (5–10 cm storio) arba gelio pagalvėlę. Kad sėdynė nenusmuktų, po sėdynės pagalve galima padėti 0,6 cm storio fanerą.
Atlošo aukštis
Kuo aukštesnis atlošas, tuo jis stabilesnis, o kuo žemesnė atlošas, tuo didesnė viršutinės kūno dalies ir viršutinių galūnių judėjimo amplitudė. Vadinamasis žemas atlošas skirtas išmatuoti atstumą nuo sėdynės paviršiaus iki pažasties (viena ar abi rankos ištiestos į priekį) ir iš šio rezultato atimti 10 cm. Aukštas atlošas: išmatuokite tikrąjį aukštį nuo sėdynės paviršiaus iki pečių arba atlošo.
Porankio aukštis
Sėdėdami, laikydami žastas vertikaliai, o dilbius priglausdami prie porankių, išmatuokite aukštį nuo kėdės paviršiaus iki apatinio dilbių krašto ir pridėkite 2,5 cm. Tinkamas porankių aukštis padeda išlaikyti taisyklingą kūno laikyseną ir pusiausvyrą, o viršutines galūnes galima padėti patogioje padėtyje. Porankiai yra per aukšti, o viršutinės rankos yra priverstos pakilti, todėl jos yra linkusios pavargti. Jei porankis yra per žemas, turėsite palenkti viršutinę kūno dalį į priekį, kad išlaikytumėte pusiausvyrą, o tai ne tik linkusi į nuovargį, bet ir gali turėti įtakos kvėpavimui.
Kiti priedai neįgaliųjų vežimėliams
Sukurta taip, kad būtų patenkinti specialūs pacientų poreikiai, pvz., pridėti rankenų trinties paviršių, stabdžių išplėtimus, anti-smūginius įtaisus, neslystančius įtaisus, ant turėklų sumontuotus porankius, neįgaliųjų vežimėlių stalus, kad pacientai galėtų valgyti ir rašyti ir kt.
Į ką reikia atkreipti dėmesį naudojantis invalido vežimėliu
Stumiant vežimėlį ant lygaus paviršiaus: pagyvenęs žmogus turi tvirtai sėdėti ir tvirtai laikyti vežimėlį bei tvirtai žingsniuoti pedalus. Globėjas atsistoja už vežimėlio ir lėtai bei stabiliai stumia vežimėlį.
Vežimėlio stūmimas į kalną: važiuodami į kalną turite pasilenkti į priekį, kad išvengtumėte apsivertimo atgal.
Vežimėlio važiavimas atbuline eiga nuo kalno: važiuokite atbuline eiga žemyn, žengkite vieną žingsnį atgal ir šiek tiek pastumkite vežimėlį žemyn. Ištieskite galvą ir pečius ir atsiloškite, prašydami pagyvenusio žmogaus laikytis už turėklų.
Lipimas laiptais: paprašykite pagyvenusių žmonių atsiremti į kėdės atlošą ir abiem rankomis suimti už turėklų. Nesijaudink.
Paspauskite kojas ir užlipkite ant stiprintuvo rėmo, kad pakeltumėte priekinį ratą (naudokite du galinius ratus kaip atramos tašką, kad priekinis ratas sklandžiai judėtų laipteliu aukštyn) ir švelniai padėkite jį ant laiptelio. Kai galinis ratas yra arti laiptelio, pakelkite galinį ratą. Keldami galinį ratą, priartėkite prie vežimėlio, kad nuleistumėte svorio centrą.
Galinis stovas su pėdomis
Leisdamiesi laiptais žemyn stumkite vežimėlį atgal: Leisdamiesi laiptais žemyn apverskite vežimėlį aukštyn kojomis. Vežimėlis lėtai leidžiasi žemyn, ištieskite galvą ir pečius ir atsiloškite, o pagyvenusių žmonių paprašykite įsikibti į turėklus. Kūnas yra arti neįgaliojo vežimėlio. Nuleiskite savo svorio centrą.
Vežimėlio stūmimas aukštyn ir žemyn liftu: tiek senyvo amžiaus žmogus, tiek slaugytojas turi atsisukti į priekį – slaugytojas priekyje, o vežimėlis gale – įlipę į liftą laiku įtempti stabdžius – iš anksto informuoti pagyvenusį asmenį, kai įlipant ir išlipant iš lifto bei pravažiuojant nelygias vietas – įlipti ir išlipti lėtai.
Paskelbimo laikas: 2024-01-29